Salomėjos sodas: S.Nėries 115-osioms gimimo metinėms

 

 

          „...ir žemė taps žiedais balta -
          aš diemedžiu žydėsiu...“
                                                   /S.Nėris/

 

 

 

 

Medžiai pamena viską... vaiskius pavasarius, ilgesingus rudenis, atšiaurias žiemas ir vasaros dosnumą. Salomėjos Nėries tėviškėje Kiršuose augančios obelys prisimena vaikų klegėjimą, tylius poetės atodūsius ir sprogimų garsą. Šis sodas matė poetės tėvus, jos sūnų Saulių, gausų anūkų būrį. Po jį vaikščiojo dvi Salomėjos - Salomėja Nėris ir jos anūkė Salomėja Bučaitė.
Iš buvusio gyvenimo teliko pamatai, bet vis dar tebežydi senosios alyvos ir užsimerkus jų aromatas atneša žinią iš praeities. Pakumpę obelys tebenokina vaisius, kiekvieną pavasarį žadina nauja viltim ir paukščių čiulbėjimu.

Nuotraukos: G.Pumerytės-Vosylienės, S.Bučaitės ir R.Šūmakario
Įgarsinimas: Kiršų sodybos „orkestras“