„Vaikystė - tai didelė žemė, iš kurios mes esame kilę“: Prancūzų rašytojo A. de Sent-Egziuperi 120-osioms gimimo metinėms

Kadangi, kaip ir apie medį, tu ničnieko neišmanai apie žmogų, jei tu jį išskleidi jo trukmėje ir padaliji pagal jo skirtumus. Medis nėra sėkla, nėra nei stiebas, lankstus kamienas, negyvos malkos. Medis - tai ta galia, kuri iš lėto susilieja su dangumi. Tą patį galima pasakyti ir apie tave, mano mažasis žmogau.

A. de Sent-Egziuperi „Citadelė“


Garsusis prancūzų lakūnas/rašytojas Antuanas de Sent-Egziuperi (Antoine de Saint-Exupery) gimė 1900 m. birželio 29 d. Lijone, draudimo inspektoriaus šeimoje, tad nepriteklių nepatyrė nei vaikystėje, nei mirus tėvui. Nuo pat mažens turėjo lakią vaizduotę, susigalvodavo įvairių žaidimų, į kuriuos pasinerdavo ne tik jis pats, bet ir brolis su seserimis. Būtent vaikystėje prijaukinti gyvūnai Mažajame Prince atgijo garsiuoju „lapės prisijaukinimu“, vėliau įgijusiu tikros, gilios draugystės reikšmę.
Visą laiką Egziuperi domėjosi bei žavėjosi technika, todėl nenuostabu, kad visas gyvenimas ir kūryba su ja glaudžiai susijusi. 1921 m. būsimasis rašytojas įsidarbino mechaniku Prancūzijos oro pajėgose, Strasbūre. Po šešių metų Egziuperi apsivilkęs pašto lakūno uniformą iki 1938 m. gabeno laiškus iš Tulūzos į Dakarą, aplankydamas daugybę Afrikos miestų. Kapituliavus Prancūzijai, rašytojas pasitraukė į JAV, o iš ten, pasitaikius progai, išvyko į Šiaurės Afriką - vėl tarnauti karo aviacijoje. 1944 m. liepos 31 d. A. de Sent-Egziuperi iš žvalgybinio skrydžio nebegrįžo... Manoma, kad jį pašovė ir nugramzdino į Viduržiemio jūrą naikinamosios vokiečių aviacijos lėktuvas.
Antuanas de Sent-Egziuperi buvo žmogus, gyvenime patyręs daug nuotykių, pavojų, išgyvenęs daug džiaugsmo, nerimo valandų, supratęs, ką reiškia skrydžio svaigulys ir kritimo siaubas. Jo asmenybė ryški, jausminga, veržli, o kūriniuose gausu autobiografinių momentų, prisiminimų. Kiekvieną savo ar draugo nutikimą Egziuperi aprašo filosofiškai, prasmingai. Taip pat nepakartojami ir originalūs Egziuperi gamtos simboliai, vaizdai, kurie glaudžiai siejasi su rašytojo humanistišku požiūriu į žmogų, žmonių tarpusavio santykius ir padeda jausmingiau juos atskleisti.
Jo literatūrinis palikimas aktualus daugeliu požiūriu. Skaitytojai mokomi ištvermės kasdieninio gyvenimo dalykuose, skatinami paprastus žmogaus veiksmus paversti prasmingais, įsisąmoninti draugystės reikalingumą visuomenėje, verčiami ieškoti būties prasmės žmogaus veikloje ir aplinkoje.
Rašytojo kūriniai: Paštas į pietus (Courrier Sud (Southern Mail), 1929); Naktinis skridimas (Vol de Nuit (Night Flight), 1931); Žemė žmonių planeta (Terre des Hommes (Wind, Sand, and Stars), 1939); Pilote de Guerre (Flight to Arras), 1942; Lettre à un Otage (Letter to a Hostage), 1943; Mažasis Princas (Le Petit Prince (The Little Prince), 1943).