Saulės gijom puošusiai mintį ir gyvenimą Kotrynai Grigaitytei - 110

„Kas galėtų ryškiau kalbėti mano balsu, jei ne mano eilės...“

K. Grigaitytė

 

Poetė, prozininkė Kotryna Grigaitytė gimė 1910 m. liepos 26 d. Vilkaviškio apskrities Būdežerių kaime. Ji buvo viena iš penkių Petro Grigaičio ir Jonieškos (kituose šaltiniuose dar Agnieškos arba Agnetės) Kudirkaitės šeimoje užaugusių vaikų. Dar trys vaikai mirė labai anksti.
Pradinėse klasėse K. Grigaitytė iš kitų savo amžiaus vaikų skyrėsi sumanumu. Nors viena mokykla buvo prie pat namų, tačiau mama savo dukrą vežė į geresnę. Rašytojos žodžiais, motina rėmė ir skatino jos pasirinkimą rašyti.
1934-1936 m. K. Grigaitytė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo filologiją. 1936-1940 m. dirbo Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kasoje, 1940-1941 m. Miško komisariate. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1949 m. į JAV. Nuo 1992 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
Lietuvoje, ir už jos ribų K. Grigaitytė parašė nemažai prozos kūrinių. Didžioji dalis dingo karo metu. Kai kuriuos galima rasti tarpukario spaudoje. Poeziją pradėjo publikuoti 1927 m. Išleido eilėraščių rink. „ Akys pro vėduoklę“ (1937), „Paslaptis“ (1950), „Širdis pergamente“ (1956), „Rudens sapnai“ (1963, Draugo premija), „Trapus vakaras“ (1968), „Marių vėjui skambant“(1980, LRD premija), „Tylos duona“ (1983), rinktinę „Tylos duona“ (1991), novelių ir apysakų rink. „Veidu prie žemės“ (1962), romaną „Auksinukai“ (1995).
Kotrynos Grigaitytės prozos kūriniai nuo pat pirmųjų sakinių intriguoja skaitytoją. Tarytum savaime kyla klausimai: o kas bus toliau? Jaunystėje parašytuose poetės eilėraščiuose yra dainuojamosios tautosakos stilizavimo bruožų. Todėl jos kūriniais domėjosi ne vienas kompozitorius: V. Jakubėnas, B. Budriūnas, A. Mikulskis, K. Kaveckas ir kiti.
Nepajėgusi sugrįžti į tėvynę K. Grigaitytė stengėsi, kad jos kūrybinis palikimas pasiektų Lietuvą. Kūrybos išsaugojimas jai reiškė gyvenimą amžinai. Ji rašė: „Perbėgus kaip stirna per jaunystės plotus, gyvenimo skaudžios patirties prisirinkus, jau kitokiomis dovanomis ėmiau dalintis su skaitytojais.“

Gražina Cikanavičienė
Vilkaviškio viešosios bibliotekos
Bibliografijos ir informacijos skyriaus bibliografė