Svarbi informacija bibliotekos lankytojams!

Informuojame, kad nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje ir filialuose visos bibliotekos paslaugos teikiamos vartotojams, turintiems Galimybių pasą (el. ar popierinį) ar jam prilygstantį dokumentą.

Skaityti daugiau...

 

Žavėjusiam savo stiliaus grakštumu Antanui Vaičiulaičiui - 115

„O mano rūpestis - kad lietuvių tauta ir kalba eitų iš kartos į kartą, iš amžių į amžius. Jaunas būdamas, rinkau iš žmonių retesnius žodžius ir paskui iš tų žodžių rašiau knygas.
Aš laimingas būčiau, jei iš tų raštų bent vienas - vienų vienintelis žodis nueitų į tolimąsias gadynes. Tada man vaidentųsi, kad jis, tas žodis, ten žiburiuoja, kaip rasos lašelis pievoj, kai rytų saulė teka, - ir to pakaktų mano širdies ramybei ir paguodai“.

Antanas Vaičiulaitis


Prozos meistras, literatūros kritikas, vertėjas, poetas, daugelio leidinių redaktorius, diplomatas Antanas Vaičiulaitis gimė 1906 m. birželio 23 d. Didžiųjų Šelvių kaime (Vilkaviškio vlsč.).
Mokėsi Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje, kurioje buvo suformuoti tvirti gyvenimo pagrindai. Gimnazijoje įsijungė į ateitininkų veiklą, dalyvavo literatų būrelyje, pamilo prancūzų kalbą ir literatūrą. Lietuvos universitete (vėliau pavadintame Vytauto Didžiojo vardu) studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas bei literatūras, pedagogiką, psichologiją. 1935-38 studijas tęsė Sorbonos ir Grenoblio (Prancūzija) universitete.
1929-1930 metais A. Vaičiulaitis sekretoriavo Jonui Jablonskiui. Vėliau jis rašė: „Kalbininkams nuo gimnazijos dienų jaučiu prieraišumą: jie man buvo kilmingesnis luomas - saugojo lietuvių žodį", o atsiminimuose prisipažino, kad „visą gyvenimą keliavo Jono Jablonskio 'ūksmėje'“.
Būdamas pirmo kurso studentas dirbo „Ateityje“, o po kelerių metų tapo šio žurnalo redaktoriumi. Bendradarbiavo „Krivūlėje“, „Pradalgėse“, „Pavasaryje“, „Granite“, „Naujojoje romuvoje“, redagavo „Dienovidį“ ir kt. Nuo 1930 m. A. Vaičiulaitis katalikiškame kultūros, meno, literatūros žurnale „Židinys“ buvo pagrindiniu knygų recenzentu, pasirašinėjusiu slapyvardžiu Aug. Raginis.
A. Vaičiulaitis kurti pradėjo dar besimokydamas gimnazijoje. 1925 m. žurnale „Krivūlė“ išspausdintas jo pirmasis eilėraštis „Sunkios dienos“, o 1926 m. žurnale „Ateitis“ prozos kūrinėlis „Paskutinis dėdės pusdienis“. Laiške A. Nykai - Niliūnui 1951 m. vasario 19 d. A. Vaičiulaitis rašė: „Jei jo nebūtų spausdinę, gal daugiau būčiau ir nerašęs: buvau didžiai nedrąsus vaikinas prieš redaktorius. Bet įsivaizduokit, atėjo redaktoriaus A. Januševičiaus atvirukas į gimnaziją su lemtingais žodžiais: 'Draugas valdai plunksną'. Tai mane pakėlė nuo žemės - ir nesiliauju valdęs plunksnos ligi dabar, kaip bemokėdamas“.
A. Vaičiulaitis išleido novelių rinkinius: „Vakaras sargo namely“ (1932), „Vidudienis kaimo smuklėj“ (1933), „Pelkių takas“ (1939), „Pasakojimai“ (1955), romaną „Valentina“ (1936), apysakas „Mūsų mažoji sesuo“ (1936), „Kur bakūžė samanota“ (1947), „Vidurnaktis prie Šeimenos“ (1986) už kurią paskirta Lietuvių rašytojų draugijos premija, literatūrinių pasakų rink. „Auksinė kurpelė“ (1957), Viduramžių legendų kn. „Gluosnių daina“ (1966) už kurią paskirta V Krėvės literatūrinė premija., eilėraščių rinkt. „Ir atlėkė volungėlė“ (1980), kelionių įspūdžių kn. „Nuo Sirakūzų ligi Šiaurės elnio“ (1937), „Italijos vaizdai“ (1949). Paskelbė studiją „Natūralizmas lietuvių literatūroje“ (1936), kritikos straipsnių rink. „Knygos ir žmonės“ (1992), yra vienas „Visuotinės literatūros istorijos“ (1932) ir „Lietuvos egzodo literatūros 1945 - 1990“ (1992) autorių. Į lietuvių k. išvertė O. Milašiaus „Poemas“ (1931), misteriją „Miguel Mañara“ (1937) ir „Septynias vienatves“ (1979), A. Maurois „Sielų svėriką“ (1932), Nello Vian kn. „Šv. Antanas Paduvietis“ (1951). Jo novelių rinktinė išleista anglų k. (1965). Dar išleista novelių, padavimų, romano rinkinys „Tavo veido šviesa“ (1989), novelių rinktinė „Popiežiaus paukštė“ (1989, 2001), romano ir apsakymų rinktinė „Linksmam būti yra sunkiausia“ (2006), rinktinė „Laiškai“ (2013), Rašytojo kūrinių išversta į anglų, čekų, italų, ispanų, latvių, vokiečių kalbas. 1994 įsteigta A. Vaičiulaičio literatūrinė premija, kas antri metai skiriama už geriausią lietuvišką apsakymą.
Vaičiulaitis savo novelėmis, kelionių aprašymais, legendomis, pasakomis ir padavimais įžengė į geriausių XX amžiaus rašytojų gretas. Pasak literatūros kritiko A. Nykos-Niliūno: „A. Vaičiulaitis yra sąmoningas stilistas, gramatikos virtuozas ir šiandieninėje lietuvių prozoje niekieno nė iš tolo neprilygstamas žodinio orkestro dirigentas“.
A.Vaičiulaitis mirė 1992 07 22Vašingtone, 1999 m. perlaidotas Vilkaviškyje.

Parengė
Gražina Cikanavičienė
Vilkaviškio viešosios bibliotekos bibliografė