Pažintys: jaunoji menininkė Živilė Vaicekauskaitė

Kybartų m. bibliotekos bibliotekininkė R. Bruzbartienė kalbina Živilę Vaicekauskaitę, atvirukų parodos „Meilė nugali viską“ autorę. Živilės Vaicekauskaitė atvirukų paroda veiks iki kovo 12 d. Kybartų miesto bibliotekoje.

Bibliotekininkė: - Živile, šioje gražioje atvirukų parodoje yra net 26 tavo darbeliai. Kokia technika jie atlikti?
Živilė: - Juos atlikau ant paprasto popieriaus su įvairių spalvų geliniais tušiniais.

Bibliotekininkė: - Kodėl pieši būtent tokiomis piešimo priemonėmis?
Živilė: - Nes negirdėjau, kad kas nors taip pieštų, tad noriu būti išskirtine ir kurti ką nors nauja.

Bibliotekininkė: - Kiek laiko piešei ?
Živilė: - Dirbau dvi su puse savaitės. Iš pradžių visus 26 atvirukus nusipiešiau pieštuku, vėliau paryškinau juodu geliniu tušiniu, o galiausiai - nuspalvinau.

Bibliotekininkė: - Parodos pavadinimas „Meilė nugali viską“ sugalvotas pačios... Kaip jis atitinka tematiką?
Živilė: - Visuose atvirukuose bandžiau panaudoti svarbiausią meilės simbolį - širdelę.

Bibliotekininkė: -Be širdelių darbeliuose dominuoja gėlė rožė ...Kodėl?
Živilė: - Nes šaltaisiais metų mėnesiais rožės nežydi, o dovanodami atviruką - dovanojam ir gėlę.

Bibliotekininkė: - Sakei, kad darbų idėjos gimsta tavo pačios galvoje? Gal net naktį?
Živilė: - Taip, jų iš nieko nepasisavinu. Kadangi naktimis minčių srovė - stipriausia, tai stengiuosi dirbti būtent naktimis, nors yra ir „dieninių“ piešinukų.

Bibliotekininkė: - Man tavieji darbeliai - nedideli paveikslai su dideliu turiniu, kuriuos galima medituoti analizuoti ir žiūrėti žiūrėti... Kas įkvepia tokiems darbams?
Živilė: - Toli dairytis nereikia visos svarbiausios linijos - gamtoje...

Bibliotekininkė: - Bet ne visi mato tas linijas...
Živilė : - Nes daugelis dairosi į tolį, o tikrasis grožis - mums po kojomis...

Bibliotekininkė: - Sugebėjimą matyti... na tą menininkės gyslelę gal iš kažko paveldėjai?
Živilė: - Visos mūsų šeimos moterys yra prie meno: močiutė Teresė - mezgėja, teta Vida - savamokslė dailininkė, mama Birutė - labai gera siuvėja, dar kita teta Gražina - skiautininkė, vadovaujanti Kauno skiautininkių klubui „Skiaučių menas“.

Bibliotekininkė: - Papasakok nors trumpai apie save. Kur gimei, mokeis, ką veiki, kokios svajonės?
Živilė: - Man dabar 26-eri. Gimiau ir mokiausi Kybartuose. Svarbiausias dalykas, ko siekiu, parašyt knygą paaugliams apie užgauliojimus ir patyčias mokykloje, nes šiuo metu tai aktuali tema.

Bibliotekininkė: - Bet, kiek žinau, tai vieną knygą esi jau parašiusi?
Živilė: - Taip, esu parašiusi fantastinio žanro knygą, bet jos nespausdino... Ji buvo labiau kaip pabandymas...

Bibliotekininkė: - O rašydama būsimą knygą remsies sava patirtimi?
Živilė: - Taip...tai bus pusiau biografinė knyga, nes gyvendama mažame miestelyje ne kartą tampu žiaurių patyčių tarp vaikų liudininke.

Bibliotekininkė: - Esi, Živile, tikrai be galo talentinga jauna mergina, kuri ne vien gamina atvirukus, bet ir žaislus, tapo paveikslus, neria, siuvinėja, lipdo iš plastilino, domisi kūno menu, bet nepriklausai jokiai tautodailininkų sąjungai, kodėl?
Živilė: - Dar negirdėjau, kad tokios egzistuoja, bet manau, kad menininkai turėtų vienytis, juk šiuo sunkiu laikmečiu sunku eksponuoti, parduoti savo darbus.

Bibliotekininkė: - Tad turbūt ir palinkėsiu tau, kad greičiau priklausytum, na kad ir Kybartų kultūros namuose egzistuojančioms „Smiltims“... ir, aišku, su nekantrumu lauksim tavo pirmosios personalinės kūrybos parodos.
Živilė: - O aš linkiu visiems menininkams nebijoti naujovių, drąsos eksperimentuoti kūryboje ir, aišku, siekti turbūt tos nepasiekiamos tobulybės viskame kame.

Bibliotekininkė: - Ačiū ir sėkmės prasidėjusiame gyvenimo ir kūrybos SKRYDYJE !