Dievo, tautos ir žmogaus tarnui Gediminui Kijauskui - 85

„Esu aš paukštis, lanko nepašautas,
Nesuviliotas aukso narvo, deimanto grūdų,
Iš ten, kur liko mirčiai lizdas krautas,
Į ten, manan balsan kur kyla tautos, -
Gyvent! Gyvent jus šaukdamas skrendu.“

Bernardas Brazdžionis

Kunigas Gediminas Kijauskas gimė 1930 metų birželio 29 dieną Galioriškių kaime, Vilkaviškio apskrityje. Baigė vietos pradžios mokyklą. Deja, į vaikystę netruko įsirėžti okupacija ir karas, 1944-ųjų vasarą visa šeima pasitraukė į Vokietiją. Dar po kurio laiko - 1950 metais - visi išvyko į JAV ir apsigyveno Klyvlende. Tais pačiais metais įsijungė į jėzuitų bendriją ir studijavo. Westono kolegijoje tapo teologijos licencijatu ir ten 1960 m. birželio 18 d. buvo įšventintas į kunigus. Iki 1962 m. vidurio gilino žinias Belgijoje - studijavo asketinę teologiją, o tuo pačiu metu pasižymėjo nepaprastai plačia veikla. Todėl buvo išrinktas Jėzuitų išeivijos provincijolu labai plačiam regionui - Čikaga (JAV), Monrealis (Kanada), Montevidėjas (Urugvajus), San Paulas (Brazilija). Vėliau studijavo Montrealio universitete religinę sociologiją. Nuo 1963 m. - ateitininkų dvasios vadas, parengė veiklos programą, globojo jaunimo stovyklas. Kunigas Gediminas aktyviai bendradarbiavo su įvairiomis lietuvių žiniasklaidos priemonėmis, veikiančiomis už Lietuvos ribų. Nuo 1974 m. jis klebonavo Klyvlende. Čia, iki 1986 m., parūpino bareljefines skulptūras ir jomis atnaujino bažnyčios vidų. Parengė knygas: „Lietuvos madonų šventovė“, „Kryžiaus kelias skautiškame gyvenime“ (1988) ir kt. Aktyviai dalyvavo lietuviškų organizacijų veikloje, rašė periodiniuose leidiniuose „Ateitis“, „Žvaigždė“, „Laiškai lietuviams“ ir kt., rėmė B. Kviklio knygų „Lietuvos bažnyčios“ leidimus.
G. Kijauskas po 65 metų klajonių išeivijoje sugrįžo į Lietuvą ir pradėjo darbuotis Šv. Kazimiero parapijoje, Vilniuje.
„Dievas turi savo planą, Jis nestumdo, bet kviečia, suteikia laisvės privilegiją ir panaudoja kelyje sutiktus žmones. Šiandien manau, kad mano pasirinkimą lėmė būtent Jis, Jo magnetinė trauka, tėvų pamaldumas, mokykla, ateitininkų veikla, studijos. Į visą tai atsiliepiau ir, taręs „Tebūnie“, ėjau atvira širdimi“ - sakė kunigas G. Kijauskas.

Gražina Cikanavičienė
Vilkaviškio viešosios bibliotekos
Bibliografijos ir informacijos skyriaus bibliografė