„Biblioteka šiuolaikinio verslo erdvėse“ Suomijos bibliotekų patirtis

Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuojamą projektą pagal programos „Atminties institucijos (muziejai, bibliotekos, archyvai) V finansavimo veiklą „Tarptautinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo projektai ir su jais susiję Atminties institucijų leidžiami leidiniai, publikacijos“, organizavo tarptautinius gerosios bibliotekų patirties susitikimus „Biblioteka šiuolaikinio verslo erdvėse“ Suomijos bibliotekose kartu su partneriais – Lietuvos savivaldybių bei Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijomis ir Suomijos Helsinkio miesto biblioteka.
Tarptautinių susitikimų tikslai – motyvuoti Lietuvos viešąsias bibliotekas tarptautiniam tarpinstituciniam dialogui, skatinti kūrybiškai perduoti ir perimti patirtį bei ją pritaikyti įvairiose bibliotekų veiklose; susipažinti su Suomijos bibliotekų teikiamomis paslaugomis, verslumo propagavimo ir skatinimo būdais, naujomis veiklomis pritraukti verslo investicijas į bibliotekas, sukuriant verslo atstovų susitikimų ir informacijos erdves. Susitikimai vyko 6 Suomijos bibliotekose: Helsinkio miesto bibliotekos Rikhardinkatu filiale, Helsinkio universiteto, Helsinkio miesto bibliotekos Toolo, Espoo miesto bibliotekos Sello, Tampere miesto Koilliskeskus padaliniuose, Turku miesto bibliotekoje.
Pagrindinis renginys vyko Rikhardinkatu bibliotekoje. Susitikimo dalyvius pasveikino Suomijos Helsinkio miesto bibliotekos projektų vadovė Kristina Virtanen. Vyko susipažinimas- diskusija „Suomijos ir Lietuvos bibliotekų bendradarbiavimo galimybės“.
Suomių bibliotekų asociacijos generalinė sekretorė Rauha Maarno pristatė Suomijos bibliotekų asociacijos veiklą, uždavinius ir kryptis. Asociacija leidžia žurnalą, organizuoja susitikimus, renginius, rengia projektus, skiria stipendijas ir apdovanojimus, atstovauja bibliotekas. Suomijos bibliotekininkai laukia naujo bibliotekų įstatymo, kuris turi pasirodyti 2017 metų sausį, jame bus suformuoti 6 tikslai ir uždaviniai. 2016–2020 metams – asociacijos pagrindiniai strateginiai tikslai naujų narių sutelkimas, efektyvus atstovavimas bibliotekoms, rūpinimasis profesionalumo augimu, kvalifikacija.
2018 m. pabaigoje numatoma pastatyti ir atverti lankytojams naują centrinę biblioteką Helsinkyje, ji bus oficialus Suomijos 100-mečio minėjimo objektas. Vyriausybė bibliotekos statybai skyrė 13 mln. eurų. Būsimos bibliotekos plotas 10 tūkst. m², numatoma 10 tūkst. lankytojų per dieną, 2,5 mln. – per metus, fondas – 140 tūkst. vnt., ilgos darbo valandos nuo 8 iki 22 val. Pirmame bibliotekos pastato aukšte numatoma kino salė, renginių salės, antrame – skaityklos, trečiame – fondai, individualūs kambariai darbui ir poilsiui, viršutiniame aukšte – atviras vaizdas į miestą-viskas apgalvota ir pritaikyta turiningam, įvairiapusiškam laisvalaikio praleidimui.

Rikhardinkatu biblioteka, atidaryta 1882 metais, yra vienas seniausių Helsinkyje iki šiol naudojamų kultūros pastatų. Tai pirmoji viešoji biblioteka Skandinavijoje. Iki 1986 m. ji buvo pagrindinė biblioteka, dabar ji miesto bibliotekos filialas. Biblioteka specializuojasi vizualiniuose menuose. Kiekvieną mėnesį organizuojamos parodos, vyksta koncertai, madų demonstravimai, šokių vakarai, knygų skaitymai įvairiomis kalbomis. Biblioteka turi unikalų meno skyrių, palaikomą Helsinkio dailininkų asociacijos. Šiame skyriuje už mėnesinį mokestį galima išsinuomoti patinkamą meno kūrinį.

Toolo biblioteka yra Helsinkio miesto bibliotekos filialas. Įkurta 1898 m., o 2016 m. atidaryta po ilgiau nei dvejus metus trukusios renovacijos. Siūlomos naujos paslaugos – mokytis ir daryti naujus dalykus kartu (mokytis groti muzikos instrumentais (gitara, kanklėmis), šiaurietiško ėjimo), įkurtos įvairios erdvės žaisti, siūti. Lankytojai – vaikai, tėvai, senjorai, studentai, darbininkai, skaitytojų klubai. Biblioteka aprūpinta patogiais baldais įvairioms veikloms, lankytojams prieinamos atviros terasos, tylios salės mokymuisi. Ji atvira visas 7 dienas per savaitę. Po renovacijos padaugėjo lankytojų, atsirado naujų bendradarbiavimo ryšių. Biblioteka padeda realizuoti idėjas neįgaliems žmonėms.

Espoo miesto bibliotekos Sello padalinys. Ši biblioteka integruota į prekybos parduotuvių kompleksą. Bibliotekoje erdvu, didelė įvairių veiklų pasiūla: kompiuteriai, 3D spausdintuvai, skeneris, laminavimo aparatas, vaizdo apdorojimo įrenginys, skaitmeninimo įrenginys, įrenginys užrašams ir piešiniams daryti ant marškinėlių, maišelių, ženklelių gaminimo aparatas, siuvimo mašina, muzikos kūrimo įranga ir kt. Čia galima patiems savarankiškai ar su darbuotojo pagalba mokytis ką nori daryti ir kurti. Bibliotekoje yra labai gausus muzikos dokumentų fondas: knygos, natos, žurnalai, CD, DVD, galima klausytis muzikos vietoje ar neštis garso įrašus į namus. Bibliotekoje veikia suomių kalbos kavinė, kurioje norinčius išmokti suomių kalbos moko bibliotekos savanoriai. Bibliotekoje gausūs dokumentų ir periodikos fondai.

Helsinkio universiteto biblioteka, kaip ir kitų Suomijos universitetų bibliotekos, yra atvira visuomenei. Universitete galima pasirinkti studijuoti 300 studijų dalykų, čia 1000 vietų darbui. Per dieną bibliotekoje apsilanko iki 9 tūkst. lankytojų, paimama apie 1700 knygų, 6700 e. žurnalų. Biblioteka bendradarbiauja su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos universitetų bibliotekomis. Ji gausiai automatizuota: dokumentų išdavimas, grąžinimas.

Tamperės miesto bibliotekos padalinys Koilliskeskus įsikūręs daugiafunkcinės paskirties centre kartu su motinos ir vaiko sveikatos klinika, jaunimo paslaugų tarnyba, parduotuve. Šių įstaigų lankytojas yra bendras, galintis naudotis visomis paslaugomis ir vaikščioti visur. Užėjęs į kliniką, gali lankytis bibliotekoje, užeiti į parduotuvę. Pagrindiniai lankytojai – jaunos šeimos, jaunimas, senjorai. Bibliotekinė erdvė labai gyvybinga, nes čia vyksta įvairūs renginiai. Bibliotekininkės stengiasi padėti jauniems žmonėms, gilinasi į jų poreikius, moksleiviams padeda ruošti namų darbus. Bibliotekininkai mano, kad jaunimui svarbu turėti tokią erdvę, kur jie gali jaustis gerai. Yra treniruoklių salė, muzikos kambarys, mažų vaikų problemoms spręsti skirta konsultacijų patalpa, jaunimo erdvė, nuomojama salė, susitikimų kambariai, parodų salė.

Turku miesto biblioteka turi 23 filialus. Šiose bibliotekose kasmet vyksta apie 2 tūkst. renginių. Nuo 2010 m. Turku miesto biblioteka yra populiariausia Suomijoje. Biblioteką sudaro 2 pastatai, kurie statyti 1903 ir 2007 metais. Senasis pastatas 2008 m. renovuotas. Turi mobilias bibliotekas, kurios aptarnauja mokyklas, senjorų namus, neįgaliųjų organizacijas. Filialuose darbuotojai būna tik 1–2 dienas per savaitę, kitu laiku skaitytojai apsitarnauja patys (yra įrengtos kameros). Galima knygas užsisakyti iš anksto, jas atveža. Bibliotekoje dirba įvairių specialybių darbuotojai, ne vien bibliotekininkai. Bibliotekoje vyksta koncertai, paskaitos. Nėra specialių salių renginiams, yra perstumdomi baldai ir sukuriamos erdvės. Bibliotekoje gausūs dokumentų fondai, nėra atskiros periodinių leidinių skaityklos, kiekvienos mokslo šakos žurnalai yra šalia tos šakos knygų.

Suomijoje šiek tiek kitokia bibliotekų sistema – nėra mokyklų bibliotekų, su mokyklomis dirba savivaldybių bibliotekos, nėra bibliotekinės veiklos dubliavimo. Sostinės regiono bibliotekos yra susibūrusios į skėtinių bibliotekų tinklą HelMet, kuris apjungia Helsinkio, Espoo, Kauniainen ir Vantaa miestų bibliotekas. HelMet elektroninė biblioteka yra pati didžiausia Šiaurės šalyse. Pastaruoju metu Suomijos bibliotekos lygiuojasi į Norvegijos bibliotekas – savitarnos bibliotekos, e. knygos ir kitos el. priemonės bibliotekose, darbas su imigrantais. Visos Suomijos bibliotekos integruotos į bendruomenės lankomiausias vietas, bibliotekos renovuotos, šiuolaikiškos, modernios, gausiai aprūpintos dokumentų ir periodinių leidinių fondais. Bibliotekos Suomijoje yra vienintelės nekomercinės įstaigos šioje šalyje.