1918 m. vasario 16-oji - ypač svarbi Lietuvos istorijos data, skelbianti naujos, nepriklausomos, valstybės pradžią.
1928 m. Vilkaviškio apskrities savivaldybė įsteigė Nepriklausomybės skaityklą. Ši data laikoma Vilkaviškio viešosios bibliotekos istorijos pradžia.
1918 m. lapkričio 15 d. Vilkaviškyje pradėjo veikti katalikiškosios „Žiburio“ draugijos gimnazija.
Garbingos sukaktys - tai ne tik priežastis iškilmingai jas paminėti, bet ir paskata susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai ir ateičiai: ką pavyko nuveikti ir kokius tikslus keliame sau žengdami kitą žingsnį.

Žurnalo „Tarp knygų“ 2018 m. 10-asis numeris: apie ką jis?

#GyvasŽodis. Latvijos nacionalinės bibliotekos direktorius Andris Vilks pasakoja apie latvių tautos tapsmą valstybe, valstybės šimtmečio šventės akcentus bibliotekoje ir trijų Baltijos šalių nacionalinių bibliotekų draugystę.

Latvija 100. Šventę kuria ir Latvijos nacionalinė biblioteka - numeryje pristatomi du projektai: „Žmonių knygų lentyna“ ir tris dešimtmečius laukta nepriklausomos Latvijos „Nacionalinė enciklopedija“.

Įvykis. Graikijoje, vaikų žaidimų aikštelėje Atėnų priemiestyje, įrengta lietuviška lauko bibliotekėlė. Ją susivieniję pastatė ir knygomis pripildė Lietuvos Respublikos ambasada Graikijoje, išeivijos lietuviai su šeimomis ir vietos graikų bendruomenė.

Tema: jaunimo edukacija; jaunimo edukacija užsienyje. Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame straipsnyje pasakojama apie šalies bibliotekose besikuriančias atvirąsias jaunimo erdves, dalijamasi Panevėžio, Klaipėdos ir Marijampolės viešųjų bibliotekų gerąja patirtimi. Inga Dulinskienė pristato svetur plėtojamas neformaliojo švietimo galimybes - kaip šios paslaugos teikiamos Estijoje ir Suomijoje.

Pokalbis. Korporatyvinės komunikacijos vadybos specialistė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Korporatyvinės komunikacijos tyrimų katedros vedėja doc. dr. Renata Matkevičienė pataria, į ką bibliotekoms, norinčioms žinią savo veiklas paskleisti kuo plačiau, reikėtų atkreipti dėmesį, kokiomis priemonėmis naudotis, kaip pasiekti skirtingas tikslines auditorijas. Kalbino Žydrė Vėtienė.

Šiandien aktualu. 47-ojoje metinėje Europos mokslinių bibliotekų asociacijos konferencijoje dalyvavusi dr. Žibutė Petrauskienė aptaria šuo metu pasaulyje plačiai diskutuojamas atvirojo mokslo idėjas.

Projektai. Dr. Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė, dalyvavusi konferencijoje, skirtoje inkunabulistikos tyrimams pasaulyje, tvirtina, kad šiuo aspektu Lietuva kitoms šalims yra šiek tiek egzotinė - mūsų inkunabulai mokslininkams ypač įdomūs, nes juose gausu įvairiausių knygų ženklų. Bibliotekų, archyvų ir muziejų skaitmeninto kultūros paveldo bibliotekos „E. paveldas“ platformoje pateikiama skaitmeninė lietuvių literatūros klasikos kolekcija ir toliau populiarėja, ją papildo ir šiuolaikinių rašytojų kūriniai, ypač dominantys akademinę ir mokyklų bendruomenę. „E. klasiką“ pristato Svajūnė Pankratovienė.

Nauji leidiniai. Dr. Mindaugas Balkus pabrėžia naujausios Žiedūnės Zaveckienės monografijos „Jaunimas istorijos skersvėjuose: Lietuvos jaunimo spauda 1918-1940 metais“ svarbą šalies knygotyrinių ir bibliografinių tyrimų lauke, negaili ir kritinių pastabų.

Žmonės ir laikas. Stanislovas Žvirgždas aptaria dar menkai tyrinėtą dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos sritį - fotografiją. Menininkas įvardijamas kaip modernizmo lietuvių fotografijoje pradininkas.

Tarptautinės programos. Prof. Elena Macevičiūtė ir jos doktorantas Bizimana Muhebera nukelia į tolimąją Ruandą - joje tiria mokinių skaitymo įgūdžių formavimąsi ir kaip juos gali paveikti mokyklų bibliotekos.

Tapatybės ženklai. Paskutiniai žurnalo puslapiai tradiciškai skiriami kryždirbystei - dr. Elvyda Lazauskaitė pasakoja apie šv. Angelus Sargus ir vieną populiariausių krikščionių pasaulio šventųjų Pranciškų Asyžietį.
Daugiau informacijos: https://www.lnb.lt/naujienos/3600-zurnalo-tarp-knygu-2018-m-10-asis-numeris-apie-ka-jis

Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija